Faktinių aplinkybių konstatavimas

Faktinių aplinkybių konstatavimas – visai nauja Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje paslauga. Faktinės aplinkybės konstatuojamos surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kuriame detaliai aprašomos aplinkybės, daiktai, turtas ar jų būklė, taip pat papildomai gali būti naudojamos garso ir vaizdo priemonės, kurios po to sudedamoji protokolo dalis. Antstolių įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis privalo laikytis šių principų:

• objektyvumo ir nešališkumo – protokole fiksuojamos tik objektyviai protokolo surašymo metu esančios aplinkybės, daiktai, turtas ar jų būklė. Protokole negali būti reiškiama antstolio ar kitų asmenų nuomonė, vertinimai ar kokie nors subjektyvūs svarstymai dėl konstatuojamų aplinkybių, jų pobūdžio ar pan., protokolas negali būti grindžiamas prielaidomis, palyginimais ar samprotavimais. Prancūzijoje faktinių aplinkybių konstatavimas, pabrėžiant konstatavimo objektyvumą bei nešališkumą, dar vadinamas teisine fotografija – šis pavadinimas bene geriausiai atspindi faktinių aplinkybių konstatavimo pobūdį;
• tikslumo – faktinės aplinkybės turi būti konstatuojamos kuo detaliau ir tiksliau (paprastai konstatavimo detalumo laipsnis derinamas su užsakovu), kad protokolą būtų galima naudoti kaip visavertę šių aplinkybių įrodinėjimo priemonę

Pagrindinis faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas – surinkti ir raštu (papildomai gali būti naudojamos ir garso bei vaizdo įrašymo priemonės; šiuo atveju įrašas tampa sudedamoji konstatavimo protokolo dalis) užfiksuoti įrodymus, kurie gali būti panaudoti vykstančiame ar ateityje įvyksiančiame teisminiame (arbitražo) procese ar šalių derybose taikaus ginčo sureguliavimo atveju. Įrodymus tokiu būdu gali rinkti bet kuri proceso šalis (fizinis ar juridinis asmuo), tiek siekdama svariais įrodymais pagrįsti savo reikalavimus, tiek siekdama apsisaugoti nuo priešingos šalies reiškiamų nepagrįstų pretenzijų. Naujojo Civilinio proceso kodekso 635 str. 4 dalyje nurodoma, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Oficialus rašytinis įrodymas skiriasi nuo kitų byloje taikomų įrodinėjimo priemonių tuo, kad negali būti nuginčytas liudytojų parodymais (Civilinio proceso kodekso 197 str.). Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos remiantis antstolio bei užsakovo susitarimu, taip pat ir teismo pavedimu, jei tokiu būdu surinkti ir užfiksuoti įrodymus prašo byloje dalyvaujanti šalis. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą. Jei reikia, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos du kartus – fiksuojant daiktų ar turto būklę iki aplinkybių, galinčių turėti įtakos šiai būklei, atsiradimo ir po to, kai šios aplinkybės susiklosto, – siekiant užfiksuoti pakitusią daiktų būklę. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra labai plati sritis jos gali būti konstatuojamos statybose, perduodant ir priimant nuomojamas patalpas, kad paskui nekiltų konfliktų, taip pat dalijantis turtą, faktines aplinkybes galima konstatuoti ir esant nesąžiningiems konkurentų veiksmams, taip pat svetimo prekė ženklo naudojimas ar kiti autoriaus teisių pažeidimai; visuotiniuose akcininkų susirinkimuose – konstatuoti akcininkų dalyvavimą ir/ar balsavimo faktą. Tai kol kas tik antstolių teikiama, visiškai nauja, teisinių paslaugų rūšis, kuri asmenims suteikia dideles galimybes greitai surinkti įrodymus apie norimą objektą, daiktą ar faktą ir turinčius padidintą įrodomąją galią. Šie įrodymai gali būti pritaikyti ar panaudoti labai įvairiose veiklos srityse ar situacijose Antstolių kontora konstatuodama faktines aplinkybes naudoja modernią garso ir vaizdo techniką. Dirba patyrę specialistai.